Bakara – vienas žymiausių azartinių žaidimų (šalia „Bingo“ ir „BlackJack“ ), plačiai žaidžiamų ne tik lošimų namuose, bet ir su draugais ar šeima, taip pat internete. Šio žaidimo patrauklumą lemia paprastos ir lengvai perprantamos taisyklės.
Bakara kortų žaidimo istorija
Teigiama, kad bakara atsirado Italijoje maždaug 1492 metais ir buvo sukurta remiantis devynių dievų legenda. Anot šios legendos, senovės Romoje mergelė auksinėmis kasomis meldėsi devyniems dievams. Mergelė turėjusi mesti jiems po kojomis devyniasienį kauliuką: aštuonetas arba devynetas būtų rodęs, kad jos laukia karūnavimas ir vaidilutės gyvenimas, šešetas arba septynetas – kad ji netenka titulų ir tarnystės dievų karalystėje, penketas arba mažesnis skaičius – kad jai lemta bristi į jūrą ir nusiskandinti. Kaip tik nuo šių skaičių priklauso žaidimo laimėtojas ir žaidėjų veiksmai. Tiesa, skandintis niekam nereikia :). Bakaros pavadinimas kilęs nuo senovinio italų kalbos žodžio, reiškiančio nulį – taip šiame žaidime vertinamos dešimtakė ir dvaro (poninės) kortos.
Bakara itin paplito Prancūzijoje, čia buvo sukurtos tokios jau atmainos kaip Chemin de Fer (traukinys), Baccarat en Banque (nulis banke). Vos atsiradusi bakara tapo vienu mėgstamiausių Prancūzijos aristokratų užsiėmimų. Dėl šios priežasties į kazino ji pateko palyginti vėlai ir ligi šiol siejama su prabanga – turtuoliais ir šimtatūkstantiniais statymais. Paprastiems žmonėms šis žaidimas tapo prieinamas, kai su prancūzų kolonistais atkeliavo į Pietų Ameriką, o vėliau ir į Kubą. Nevados lošimo namus jis pasiekė tik praėjusio amžiaus antroje pusėje. Iki šiol egzistuoja dvi bakaros versijos: prancūziškoji, paplitusi Europoje, ir amerikietiškoji, kuri žaidžiama Šiaurės Amerikoje.
Bakara taisyklės
Lošimo namuose prie bakaros stalo gali susėsti iki 12 arba 14 žaidėjų. Jiems asistuoja iki trijų dalytojų, vadinamų krupjė. Dalytojas atstovauja bankininku, dalija kortas ir atlieka skaičiavimus.
Žaidžiant svarbu įsidėmėti, kad varžovas yra bankininkas (kitas žaidėjas arba lošimo namai). Taigi laimėtojas gali būti bankininkas, arba žaidėjas. Žaidimas gali pasibaigti ir lygiosiomis.
Jei bakarą žaisite lošimo namuose, reikės rūpintis tik savo statymais. Jei žaidžiama namie, vienas iš žaidėjų turi prisiimti dalytojo ir bankininko pareigas. Dažnai jos einamos paeiliui pagal laikrodžio rodyklę ir perduodamos kitam žaidėjui, kad laimi žaidėjo imtis (punto). Perduodant pareigas perduodamas ir batas – dėžutė su kortomis (paprastai žaidžiama su 6 ar 8 kortų malkomis). Jei lošėjas nenori ar neišgali būti bankininku, jis batą pastumia greta sėdinčiam žaidėjui.
Prieš išdalijant kortas visi sėdintieji prie stalo turi atlikti statymus. Žaidėjai sumas stato iš eilės pagal laikrodžio rodyklę, pirmas pradeda bankininkas. Kiekvienas žaidėjas gali statyti arba už bankininko imtį (banca), arba už žaidėjo imtį (punto), arba už lygiąsias. Statoma suma turi įsitekti į nustatymus mažiausios ir didžiausios sumos rėmus. Kitų apribojimų nėra. Statymas, kai žaidėjas stato tiek pat kiek bankininkas, vadinamas solo banco. Kai statymai atlikti, padalijamos kortos.
Dalytojas abiejų imčių kortas gali pasidėti greta savęs arba bankininko kortas duoti bankininkui (jei pats nėra bankininkas), o žaidėjo – daugiausia pastačiusiam žaidėjui. Dalijimo pradžioje kiekvienai imčiai ištraukiama po dvi kortas. Pirma korta tenka žaidėjo imčiai, antra – bankininko, trečia – žaidėjo, ketvirta – vėl bankininko. Pirmiausia užverstos kortos padedamos į reikiamas imtis, pastumiamos lošėjams (bet tai nebūtina), tada atverčiamos ir palyginamos, jei reikia, pridedama trečia korta (žr. Trečios kortos taisyklė). Dalytojas paskelbia, kas laimėjo. Laimi surinkęs 9 taškus arba tas, kurio kortų taškų suma yra didesnė.
Kortų vertė
Žaidžiant bakarą kortos vertinamos kitaip negu kituose žaidimuose: už dešimtakę, valetą, damą ir karalių duodama 0 taškų, už tūzą – 1 taškas, o už visas kitas kortas (nuo dviakės iki devynakės) – tiek taškų, kiek jos turi akių.
Kai turimų kortų taškų suma yra daugiau nei 9, pirmas skaičiaus skaitmuo nubraukiama ir suma prilyginama antram skiemeniui. Pavyzdžiui, jei kortų taškų suma prilyginama antram skiemeniui. Pavyzdžiui, jei kortų taškų suma 18 (turite dvi devynakes), vienetas atmetamas ir suma prilyginama 8.
Trečios kortos taisyklė
Jei atvertus kortas paaiškėja, kad žaidėjas ar bankininkas turi mažiau kaip 8 taškus, taikoma trečios kortos taisyklė: dalytojas, atsižvelgdamas imčių vertę, duoda dar vieną kortą.
Žaidėjas trečią kortą gauna, jei jo pirmų dviejų kortų vertė: 5 taškai arba mažesnė.
Bankininkui trečia korta duodama, jei jis turi:
- 2 ar mažiau taškų,
- 3 ar mažiau taškų, o žaidėjo trečia korta yra bet kokios vertės, tik ne 8 taškų;
- 4 taškus, o žaidėjo trečia korta nėra verta 0, 1, 8 arba 9 taškų;
- 5 taškus, o žaidėjo trečia korta nėra verta 0, 1, 2, 3, 8 arba 9 taškų;
- 6 taškus, o žaidėjo trečia yra šešakė arba septynakė;
Jei bankininkas turi 7 taškus, trečia korta jam neduodama.
Statomos sumos ir laimėjimo santykis, kai statoma už bankininką arba žaidėją, yra 1:1. Statyti už lygiąsias rizikinga, nes jos pasitaiko retai, bet pelninga: statomos sumos ir laimėjimo santykis 1:8. Už lygiąsias statoma suma ribojama.
Bakara online
Šį azartinį žaidimą galima žaisti ne tik fiziniuose lošimo namuose, bet ir internete. Bakara online labai plačiai žaidžiamas viso pasaulio internetiniuose lošimo namuose. Pradiniai statymai internete svyruoja nuo labai mažų iki gana didelių, todėl šis žaidimo būdas vienas populiariausių. Be to, tarp visų azartinių žaidimų – pradedant lošimo automatais, binko, loterijomis, azartiniai stalo žaidimai vis dar nepraranda aktualumo.
Nemažai lošėjų, siekdami laimėti, žaisdami taiko visokias matematines formules ar įmantrias strategijas. Tačiau bakara yra sėkmės, o ne įgūdžių žaidimas: nuspėti kokios kortos iškris, praktiškai neįmanoma, nes jų imtis yra visiškai atsitiktinė ir nepriklauso nuo žaidėjo meistriškumo.